Dirbtinis intelektas keičia kritinę rinką: pasaulis tampa priklausomas nuo lustų
Trilijonas puslaidininkinių lustų kasmet iškeliauja į pasaulio rinkas – maždaug po 100 įrenginių vienam Žemės gyventojui. Be jų nebeveiktų telefonai, automobiliai, duomenų centrai ir pats internetas. Dabar ši industrija patiria beprecedentį spaudimą, nes ją iš esmės keičia dirbtinio intelekto bumas.
Analitikų vertinimu, iki 2026 metų puslaidininkių rinka priartės prie 1 trilijono eurų ribos, o didelė šio augimo dalis siejama būtent su DI skaičiavimams skirtais lustais ir infrastruktūra.
Lustai, brangesni už auksą
Moderniausi gamybos cechai primena ne fabrikus, o sterilius kosminius laivus – net vienas odos ląstelės fragmentas gali sugadinti lustą. Šiandien brangiausi didelio našumo lustai kainuoja iki keliasdešimt tūkstančių eurų už vienetą, o juos tenka vežti šarvuotu transportu.
Pagrindinis proveržio variklis – vis smulkesni tranzistoriai, matuojami nanometrais. Tam būtina itin sudėtinga litografijos technika. Čia dominuoja Nyderlandų bendrovė „ASML“, gaminanti ekstremalios ultravioletinės šviesos sistemas, be kurių neįmanoma serijinė pažangiausių lustų gamyba.
Vienas toks EUV litografijos įrenginys kainuoja apie 400 milijonų eurų, yra dviejų aukštų autobuso dydžio ir sveria tiek, kiek mėlynasis banginis. Jis mikronų tikslumu šimtus tūkstančių kartų per kelias sekundes perkelia raštus ant silicio plokštelių.
Taivano butelio kaklelis ir geopolitika
Nors dizainas dažniausiai kuriamas JAV ir Europoje, lemiama grandinės dalis sutelkta Taivane. „TSMC“ gamina daugiau kaip 90 proc. pažangiausių pasaulio lustų, daugiausia vadinamuosiuose gigafabuose Taivane.
Tai itin efektyvu, bet pavojinga. Stipresnis žemės drebėjimas, pandemija ar politinė krizė čia greitai perauga į pasaulinę lustų stoką. Ekonomistų skaičiavimu, rimtas konfliktas dėl Taivano pasaulio ekonomikai galėtų kainuoti iki 10 trilijonų eurų nuostolių.
JAV ir Kinijos lenktynės dėl savarankiškumo
Šios rizikos verčia valstybes permąstyti technologinę priklausomybę. JAV 2022 metais priėmė CHIPS įstatymą ir skiria apie 52 milijardus eurų subsidijų naujoms gamykloms. „TSMC“ stato milžinišką kompleksą Arizonos dykumoje, o „Texas Instruments“ kuria analoginių lustų megaobjektą Teksase.
Kinija savo ruožtu yra paskelbusi apie maždaug 50 milijardų eurų dydžio fondą vietos lustų sektoriui remti ir svarsto papildomas dešimtis milijardų eurų paskatų. Nepaisant Vakarų eksporto ribojimų, ypač dėl pažangiausios litografijos, šalies įmonės sparčiai auga analoginių ir vidutinio lygio lustų segmente.
DI serveriams reikalingi brangūs didelio našumo procesoriai, tačiau šalia jų būtina daugybė pigesnių, vadinamųjų analoginių lustų, atsakingų už energijos valdymą, temperatūros stebėjimą ir signalų konvertavimą. Todėl iš esmės visos grandinės – nuo brangiausio procesoriaus iki centų kainuojančio jutiklio – paklausa kyla kartu.
Dirbtinis intelektas padarė puslaidininkių pramonę matomą ir geopolitiškai jautrią, bet kartu paskatino milžinišką inovacijų bangą. Klausimas tik, ar industrijai pavyks išspręsti tiek technologinius, tiek politinius galvosūkius, kol pasaulis vis labiau remiasi silicio smegenimis.
Nuotraukos (4)
